Štai stoviu aš Palangoje, pačioje J. Basanavičiaus gatvės širdyje, o mano pilvą kartais sukutena linksmas vaikų klegesys. Dažniausiai jie linksminasi ir švenčia pašėlusius gimtadienius. Smagiausia, kad ir jų tėveliai puikiai leidžia laiką, nes turiu privatų kambarėlį, kuriame galima pasėdėti, pabendrauti, pasivaišinti skanėstais ir atsigerti kavos ar arbatos, kadangi visuomet laukia darbui pasiruošęs virduliukas.
Atsimenu, kaip vaikus pasitiko piratas. Buvo susimąstęs, sunerimęs ir vis nerado sau vietos. Kai vaikai paklausė, kas nutiko, paaiškėjo, kad piratas pametė lobį. Aš, žinoma, žinojau, kur jis manyje paslėptas, bet tylėjau.
Jaunieji nuotykių ieškotojai pažadėjo, kad padės piratui surasti jo lobį, bet ne viskas buvo taip paprasta. Pirma vaikai privalėjo įrodyti, kad yra verti tikrų piratų vardo. Jiems teko išbandyti savo drąsą, taiklumą ir atkaklumą. Galų gale vaikai buvo įšventinti į piratus ir patraukė į pilną išbandymų lobio paiešką. Kaip dabar prisimenu, kokie nenugalimi jie buvo ir nenuleido rankų, kol pasiekė pergalę, atradę laimikį.
Yra buvę ir šokių kupinų dienų. Mano sienos drebėjo nuo muzikos ir judesio, kai vaikai įsisuko į disco šurmulį. Juos pasitiko linksmas, energingas ir pašėlęs šokėjas, kuris norėjo patikrinti ar jo naujieji bičiuliai yra iš tikrųjų atsidavę muzikos ritmui.
Tyliai sau juokiausi, kai visi stengėsi išmokti senus ir jau pamirštus, arba naujus ir netikėtus šokių judesius. Vaikams teko ne tik šokti, bet ir dainuoti, niūniuoti, bėgioti, lankstytis, kurti, ūžti ir... Eh, buvo nepaprastai smagu! Galų gale šokėjas paskelbė, kad kiekvienas iš jų yra vertas pašėlusios disco dvasios apdovanojimo.
Turiu pripažinti, kad ne visada jaučiuosi saugus. Kartais mane aplanko žioplas mokslininkas. Jis nuolatos ką nors pamiršta ir jo eksperimentai man kelia baimę. O jeigu jis mane susprogdins? Visa laimė, kad jis sulaukia pagalbos.
Vaikai, įrodę, kad yra tikri mokslininkai, padeda surasti visus žiopliojo mokslininko eksperimentų ingridientus. Tik atradę juos, išbando ir savo jėgas, pasigamindami smagių moksliškų daikčiukų. O jau tada aš sulaikau kvapą, nes mokslininkas, padedamas vaikų, atlieka eksperimentus. Girdžiu sprogimus, matau ugnį ir dūmus. Visa laimė, aš vis dar stoviu.
Smagūs tie gimtadienio vakarėliai. Džiaugiuosi, kai vaikai nepamiršta ir manęs. Po smagios dviejų valandų programos, jie tęsia linksmybes. Mano pilvą kutena besisukantis Viesulo tunelis ir klyksmai veidrodžių labirinte.
Vaikai ir suaugusieji fotografuojasi ir negali patikėti, kokios nerealios nuotraukos pavyksta Stebuklingoje sofoje, Dydžio bei Visatos kambariuose ir kitose netikėtose vietose. Kai pavargsta fotografuotis, visi traukia į rūsį, kur išbando savo fizikines žinias ir loginį mąstymą, nagrinėdami mano interaktyvius eksponatus.
Po visų linksmybių šiek tiek atsipučiu. Mano erdvės ištuštėja, šviesa užgęsta ir aš laukiu kitos dienos, kitų vaikų ir kitų laimingų veidų.